Napoleono ir Didžiosios armijos istorija 1812 metais, I ir II tomų komplektas
Autorius: Philippe Paul de Segur
ISBN kodas:
532
Išleidimo metai:
2012
Puslapių skaičius:
532
Kalba:
Lietuvių
Viršelis: Kietas
I tomas. 1812 metų birželio 24-ąją Napoleonas ant Nemuno kranto sutelkė savo nenugalimą Didžiąją armiją, sudarytą iš daugiau kaip pusės milijono karių. Jis ruošėsi pradėti drąsiausią iš visų savo kampanijų – įsiveržimą į Rusiją. Sutikdama tik atsitiktinį pasipriešinimą, kurį lengvai įveikdavo, didžiulė armija ilgomis karštomis vasaros dienomis žygiavo pirmyn, neišvengiamai artėdama prie Maskvos. Rugsėjo mėnesį Napoleonas triumfuodamas įžengė į Rusijos sostinę ir laukė caro kapituliacijos. Tačiau rado tik keistai ištuštėjusią Maskvą. Kai iš miesto liko griuvėsiai, o Rusijos žiema buvo jau čia pat, nebeliko nieko kito, kaip tik atsitraukti. Taip prasidėjo viena iš didžiausių visų laikų kariuomenės agonijų. Savo garsiuosiuose memuaruose Filipas Polis de Segiuras, jaunas Napoleono adjutantas, šią katastrofą stebi įžvalgiu gero reporterio žvilgsniu. Knyga tapo pagrindiniu Tolstojaus įkvėpimo šaltiniu, rašant „Karą ir taiką“. Tai karo istorijos šedevras ir kartu labai savalaikė pamoka apie imperines ambicijas ir jų pavojingumą. II tomas. „Nuo kiekvieno saulės spindulio šitas nuostabus miestas sutviskėdavo tūkstančiais įvairiausių spalvų" – į tokią Maskvą kaip nugalėtojas tikėjosi įžengti Napoleonas ir jo Didžioji armija 1812 m. rugsėjį. Deja, Rusijos planas buvo kitoks: didingoji sostinė turėjo žūti liepsnose, kartu su savimi nusinešdama Prancūzijos imperatorių ir jo kariuomenę. Deganti Maskva šokiravo, bet neprivertė Napoleono užmiršti savo tikslo ir atsitraukti. O jo karių jau laukė kitas iššūkis: netikėtai užklupusi žiema, naujoji rusų „sąjungininkė", privertusi Didžiąją armiją stoti į neišvengiamą kovą su šalčiu ir badu. Tai buvo kliūtis, kurios neįveikimas Napoleonui reiškė viena – padėtą tašką jo šlovės istorijoje. Ilgos ir varginančios prancūzų kelionės namo aprašymuose iškyla ir Vilniaus vaizdas. Mūšių bei nepritekliaus išsekintai kariaunai Lietuvos sostinė, turtinga sandėliais ir saugyklomis, žymėjo kančių pabaigą ir įžiebė paskutinę viltį išgyventi: „Jau vien tik jo pavadinimas ir artumas teikė šiek tiek energijos."
Ši knyga ką tik parduota
Paspausti mygtuką "Noriu šios knygos", ir gausite
pranešimą kai knyga atsiras.