Kokoris
Autorius: Choakinas Gutjeresas
ISBN kodas:
1980
Išleidimo metai:
1980
Puslapių skaičius:
76
Kalba:
Lietuvių
Viršelis: Minkštas
Žymiausiu Kosta Rikos rašytoju laikomo Joaquíno Gutiérrezo (1918–2000) „Kokoris“, vienas garsiausių Lotynų Amerikos vaikų literatūros kūrinių, išverstas į dešimt kalbų, 1994-aisiais buvo įtrauktas į Kosta Rikos mokyklų programas kaip privalomi skaitiniai. Beveik po dešimtmečio švietimo ministro įsakymu išbrauktas. Rasistinį tendencingumą jame įžvelgė juodaodžių organizacijos, žmogaus teisių aktyvistai. Kilus polemikai, J. Gutiérrezo gynėjai tvirtino, kad poetiškas Kokorio paveikslas kaip tik yra visų afrokaribiečių išaukštinimas. Pats rašytojas stebėjosi dėl nepelnytų kaltinimų ir politinio korektiškumo kraštutinumų. Baltaodė mergaitė, kuri Kokoriui atrodo graži kaip vandens lelija (vadinasi, žema jo savivertė!), palaiko jį velniuku (vadinasi, berniukas be galo šlykštus – nes juodaodis!). O beždžionėlę Titi, Kokorio „bendražygę“ keliaujant per selvą, kritikai traktavo kaip piktybišką juodaodžių siejimą su beždžionėmis…
Ketvertą šimtmečių Kosta Rikos pakrantėmis driekėsi gėdingasis transatlantinės vergų prekybos kelias. Čiabuvius indėnus pamažu keitė iš Afrikos gabenami juodaodžiai. Afrokaribietis berniūkštis – negrito. 1980 metais pasirodžiusiame „Kokorio“ lietuviškame vertime vartojami žodžiai „negriukas“, „negrai“, „negrė“ tada neturėjo neigiamų konotacijų. Dabar tikriausiai verstume „juodukas“?
Ketvertą šimtmečių Kosta Rikos pakrantėmis driekėsi gėdingasis transatlantinės vergų prekybos kelias. Čiabuvius indėnus pamažu keitė iš Afrikos gabenami juodaodžiai. Afrokaribietis berniūkštis – negrito. 1980 metais pasirodžiusiame „Kokorio“ lietuviškame vertime vartojami žodžiai „negriukas“, „negrai“, „negrė“ tada neturėjo neigiamų konotacijų. Dabar tikriausiai verstume „juodukas“?
