Suzanne Collins „Aukų dienai auštant“ sugrąžina skaitytojus į žiaurų ir kartu nepaprastai įtraukiantį „Bado žaidynių“ pasaulį. Tačiau šį kartą istorijos centre atsiduria ne Katnisa Everdin, o gerokai jaunesnis Heimičas Abernatis – veikėjas, kurį originalioje trilogijoje pažinome kaip cinišką, alkoholio palaužtą, tačiau stebėtinai įžvalgų Katnisos ir Pitos mentorių.
Romano veiksmas vyksta likus dvidešimt ketveriems metams iki pirmųjų „Bado žaidynių“ įvykių. Tai 50-osios Mirties žaidynės – antroji Ketvirčio atkrata, kuriai Kapitolijus paruošė ypatingai žiaurią taisyklę: šį kartą iš kiekvienos apygardos bus paimta dvigubai daugiau vaikų.
Žinome, kuo Heimičas taps ateityje. Tačiau Collins užduoda kur kas įdomesnį klausimą – kas jam nutiko, kad jis tokiu tapo?
Viena ceremonija, sunaikinusi šešiolikmečio ateitį
Šešiolikmetis Heimičas nėra didvyris, besiruošiantis sukilti prieš Kapitolijų. Jis tiesiog nori išgyventi savo kasdienybę 12-ojoje apygardoje ir būti su mylima Lenora Dav.
Tačiau Aukų dienos ceremonija viską pakeičia.
Heimičas tampa vienu iš keturių 12-osios apygardos jaunuolių, siunčiamų į jubiliejines Mirties žaidynes. Nuo tos akimirkos jo ankstesnis gyvenimas praktiškai nustoja egzistuoti.
Kelionė į Sostinę greitai parodo, kad arena nėra vienintelė vieta, kurioje vyksta žaidimas. Kapitolijui paaukotieji yra televizijos reginio dalyviai, kurių baimė, skausmas ir mirtis turi linksminti žiūrovus bei priminti apygardoms, kas iš tiesų valdo Panemą.
Arena, kurioje neužtenka tiesiog išgyventi
Kaip ir ankstesnėse serijos knygose, Collins kuria pasaulį, kuriame pavojus slypi ne tik kituose paaukotuosiuose. Pati arena yra Kapitolijaus sukonstruotas ginklas.
Tačiau Heimičas greitai supranta dar svarbesnį dalyką: Mirties žaidynės nėra sąžiningos varžybos, kuriose gudriausias ar stipriausias turi galimybę laimėti. Tai kruopščiai kontroliuojamas spektaklis.
Iš paaukotųjų tikimasi, kad jie atliks jiems paskirtus vaidmenis.
Heimičo problema – jis nėra linkęs klusniai vaidinti.
Jo gebėjimas pastebėti sistemos silpnąsias vietas ir nenoras elgtis taip, kaip iš jo tikimasi, tampa vienu svarbiausių istorijos variklių. Kova dėl išlikimo pamažu virsta kur kas pavojingesniu konfliktu – kova dėl teisės nepaklusti.
Heimičas prieš tai, kai tapo tuo Heimiču
Didžiausia romano intriga slypi pačiame pagrindiniame veikėjuje. Originalios trilogijos skaitytojai jau žino, kokį Heimičą sutiks po daugelio metų. Jis kandus, grubus, emociškai atsiribojęs ir akivaizdžiai nešiojasi didžiulę praeities naštą.
„Aukų dienai auštant“ leidžia pamatyti žmogų prieš šią transformaciją.
Jaunas Heimičas turi artimų žmonių, ateities planų ir gebėjimą tikėti, kad gyvenimas gali būti kitoks. Todėl istorijoje nuolat jaučiama tragedijos nuojauta. Net nežinant konkrečių įvykių galima suprasti, kad arena paliks žymes, kurių neįmanoma paprasčiausiai pamiršti.
Collins taip suteikia naujo emocinio svorio veikėjui, kuris ankstesnėse knygose dažnai slėpė skausmą po cinizmu.
Kai pramoga tampa valdžios ginklu
Kaip ir visa „Bado žaidynių“ serija, „Aukų dienai auštant“ nėra vien istorija apie paauglius, kovojančius arenoje. Suzanne Collins vėl nagrinėja propagandą, autoritarinę valdžią ir visuomenę, kurioje svetima kančia paverčiama reginiu.
Kapitolijui neužtenka kontroliuoti žmonių kūnus – jam reikia kontroliuoti ir istoriją apie juos.
Kas bus didvyris? Kas taps piktadariu? Kieno mirtis sujaudins publiką? Net spontaniškas pasipriešinimas gali būti pavojingas todėl, kad sugriauna valdžios parašytą scenarijų.
Šios temos ir šiandien suteikia serijai aktualumo. Collins fantastinis pasaulis verčia galvoti apie propagandą, informacijos kontrolę ir ribą tarp pramogos bei svetimos tragedijos stebėjimo.
Kam verta sugrįžti į Mirties žaidynes?
„Aukų dienai auštant“ ypač patiks:
- „Bado žaidynių“ serijos gerbėjams, norintiems geriau suprasti Heimičo praeitį;
- distopinės literatūros mėgėjams, kuriuos domina autoritarinės visuomenės ir pasipriešinimo temos;
- įtemptų išlikimo istorijų gerbėjams, mėgstantiems strategiją, pavojų ir moralinius pasirinkimus;
- skaitytojams, kuriems įdomios veikėjų priešistorės, pakeičiančios požiūrį į jau pažįstamus personažus.
Nors romaną galima vertinti kaip atskirą istoriją, pažįstant ankstesnes serijos knygas daugelis jo detalių įgauna gerokai didesnį emocinį svorį.
Kodėl Heimičo istoriją verta sužinoti?
Gera priešistorė neturėtų vien užpildyti jau žinomų įvykių spragų. Ji turėtų pakeisti tai, kaip žiūrime į istoriją, kurią jau pažįstame. Būtent čia slypi didžiausias „Aukų dienai auštant“ potencialas.
Heimičas originalioje trilogijoje gali atrodyti kaip žmogus, kuris seniai nustojo tikėti geresniu pasauliu. Jo jaunystės istorija leidžia pamatyti, kiek daug gali kainuoti pasipriešinimas sistemai ir kas slypi už vėliau atsiradusio cinizmo.
„Aukų dienai auštant“ – niūrus pasakojimas apie išlikimą, netektį ir valdžios norą kontroliuoti net žmogaus kančią. Tačiau kartu tai istorija apie vieną pavojingiausių dalykų bet kuriai priespaudos sistemai – žmogų, kuris supranta žaidimo taisykles ir vis tiek atsisako žaisti taip, kaip jam liepta.
Jau netrukus bus galima pamatyti ri pagal knygą sukurtą filmą: 10 knygų, kurias verta perskaityti prieš pasirodant jų ekranizacijoms
Įsigykite šią knygą NaudotosKnygos.lt platformoje: https://www.naudotosknygos.lt/knygos/auku-dienai-austant-sugrizimas-i-bado-zaidyniu-pasauli
