Ali Hazelwood romanas „Meilės hipotezė“ įrodo, kad laboratorijos, mokslinės konferencijos ir doktorantūros rūpesčiai gali tapti puikia aplinka romantinei istorijai. Autorė pasitelkia vieną mėgstamiausių šiuolaikinės romantinės literatūros motyvų – apsimestinius santykius – ir perkelia jį į akademinio mokslo pasaulį.
Knygos centre atsiduria biologijos doktorantė Olivija Smit. Ji įpratusi kelti hipotezes, ieškoti įrodymų ir pasitikėti faktais, tačiau žmonių santykiai pasirodo esantys gerokai mažiau nuspėjami nei moksliniai eksperimentai.
„Meilės hipotezė“ – lengvas ir šmaikštus romanas, tačiau po romantinės komedijos paviršiumi Hazelwood randa vietos ir rimtesnėms temoms: jaunųjų mokslininkų neužtikrintumui, akademinei konkurencijai ir moterų padėčiai mokslo bendruomenėje.
Vienas neplanuotas bučinys ir labai keistas susitarimas
Olivija nėra itin romantiška. Ji kur kas geriau jaučiasi laboratorijoje nei bandydama suprasti savo jausmus. Tačiau norėdama įtikinti geriausią draugę, kad ankstesni santykiai jai tikrai neberūpi, Olivija spontaniškai pabučiuoja pirmą netoliese pasitaikiusį vyrą.
Problema ta, kad atsitiktinis nepažįstamasis pasirodo esantis Adamas Karlsenas – jaunas Stanfordo profesorius, kurio reputacija tarp studentų nėra pati šilčiausia. Jis reiklus, tiesmukas ir, daugelio nuomone, tiesiog bauginantis.
Situacija galėtų baigtis vienu nepaprastai nejaukiu pokalbiu. Tačiau nutinka priešingai: Adamas sutinka apsimesti Olivijos vaikinu.
Taip prasideda eksperimentas, kurio rezultatų nė vienas iš jų negali numatyti.
Kai netikri pasimatymai tampa pernelyg įtikinami
Apsimestinių santykių motyvas romantinėje literatūroje nėra naujas, tačiau Hazelwood puikiai išnaudoja visas jo teikiamas galimybes. Olivijai ir Adamui tenka kurti santykių iliuziją aplinkinių akivaizdoje, todėl neišvengiama suplanuotų pasimatymų, nejaukių pokalbių ir situacijų, kuriose abu turi atrodyti kur kas artimesni, nei iš tiesų yra.
Bent jau iš pradžių.
Kuo daugiau laiko Olivija praleidžia su Adamu, tuo sunkiau jį suderinti su universitete sklandančiomis istorijomis apie šaltą ir negailestingą profesorių. Už griežto fasado ji pradeda pastebėti žmogų, galintį būti rūpestingu, patikimu ir netikėtai supratingu.
Problema tik viena: susitarimas turėjo būti netikras, o jausmai apie tokias taisykles nieko nežino.
Meilės formulė, kurios neįmanoma apskaičiuoti
Hazelwood žaismingai naudoja mokslinę romano aplinką ir pačią meilę paverčia savotišku eksperimentu. Olivija norėtų turėti aiškius duomenis, kuriais galėtų pagrįsti savo sprendimus, tačiau santykiuose tokio patogumo nėra.
Jos abejonės, nepasitikėjimas savimi ir nuolatinis bandymas racionalizuoti tai, ką jaučia, tampa svarbia personažo dalimi. Todėl knygos pavadinimas itin taiklus – meilė Olivijai iš tiesų yra hipotezė, kurią ji ilgai nedrįsta nei patvirtinti, nei atmesti.
Šis kontrastas tarp racionalaus mokslinio pasaulio ir visiškai neracionalių jausmų suteikia istorijai daug humoro bei žavesio.
Už romantikos – nelengva jaunųjų mokslininkų kasdienybė
Laboratorija romane nėra vien dekoracija. Olivijos gyvenimą stipriai veikia doktorantūros realybė: finansavimo klausimai, konkurencija, karjeros nežinomybė ir priklausomybė nuo aukštesnes pozicijas užimančių akademinės bendruomenės žmonių.
Hazelwood taip pat paliečia moterų patirtis mokslo pasaulyje. Ambicingai jaunai mokslininkei neužtenka vien gerai atlikti savo darbą – tenka mokytis būti išgirstai ir apginti savo vietą aplinkoje, kurioje galios santykiai ne visuomet yra jos pusėje.
Dėl šių temų „Meilės hipotezė“ įgauna šiek tiek daugiau svorio, nei būtų galima tikėtis iš pirmo žvilgsnio lengvos romantinės komedijos.
Kam ši meilės hipotezė pasirodys verta eksperimento?
„Meilės hipotezę“ verta rinktis:
- šiuolaikinių romantinių komedijų gerbėjams, mėgstantiems humorą ir daug romantinės įtampos;
- „fake dating“ istorijų mėgėjams, kuriems patinka stebėti, kaip apsimestiniai santykiai pamažu tampa tikrais;
- akademinės aplinkos romanų gerbėjams, norintiems laboratorijų ir universitetinio gyvenimo atmosferos;
- skaitytojams, mėgstantiems lėtai besivystančią romantiką ir iš pradžių visiškai nesuderinamais atrodančius personažus.
Tai lengvai skaitoma knyga, ypač tinkanti tada, kai norisi šilto, linksmo ir romantiško pabėgimo nuo kasdienybės.
Kodėl „Meilės hipotezė“ tapo tokia mėgstama?
Romantinės istorijos dažnai prasideda nuo labai paprasto klausimo: kas nutiks, jei du žmonės, kurie neturėjo įsimylėti, vis dėlto įsimylės? Ali Hazelwood šią pažįstamą formulę papildo akademinio pasaulio detalėmis, simpatiška pagrindine veikėja ir daugybe situacijų, kuriose racionalūs sprendimai kapituliuoja prieš emocijas.
Didžiausias romano žavesys slypi Olivijos ir Adamo dinamikoje. Jų santykiai vystosi per mažas detales, pokalbius ir palaipsniui atsirandantį pasitikėjimą, todėl norisi stebėti, kada pagaliau pasikeis jų pačių susikurtos taisyklės.
„Meilės hipotezė“ nepretenduoja įrodyti, kad egzistuoja universali meilės formulė. Priešingai – ji smagiai primena, kad net žmogus, visą gyvenimą ieškantis įrodymų, kartais turi rizikuoti ir patikėti tuo, ko neįmanoma išmatuoti laboratorijoje.
Jau netrukus bus galima pamatyti ir pagal knygą sukurtą filmą: 10 knygų, kurias verta perskaityti prieš pasirodant jų ekranizacijoms
Įsigykite šią knygą NaudotosKnygos.lt platformoje: https://www.naudotosknygos.lt/knygos/meiles-hipoteze
