Kristin Hannah romanas „Lakštingala“ nukelia į Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotą Prancūziją ir pasakoja apie karą iš perspektyvos, kuri ilgą laiką didžiuosiuose istoriniuose pasakojimuose likdavo nuošalyje. Čia nėra mūšio laukų centre stovinčių generolų ar kariuomenių strategijų. Vietoje jų – dvi seserys ir jų kasdieniai pasirinkimai pasaulyje, kuriame įprastas gyvenimas staiga tampa neįmanomas.
Suzanne Collins – „Aukų dienai auštant“: kaip gimsta žmogus, atsisakęs paklusti Kapitolijui
Romano veiksmas vyksta likus dvidešimt ketveriems metams iki pirmųjų „Bado žaidynių“ įvykių. Tai 50-osios Mirties žaidynės – antroji Ketvirčio atkrata, kuriai Kapitolijus paruošė ypatingai žiaurią taisyklę: šį kartą iš kiekvienos apygardos bus paimta dvigubai daugiau vaikų.
Colleen Hoover – „Veritė“: kiek galima tikėti tuo, kas parašyta?
Hoover čia žaidžia ne tik su savo veikėjais, bet ir su skaitytoju. Kuo daugiau sužinome, tuo sunkiau atskirti faktus nuo interpretacijų, o žmogų, kuriam ką tik simpatizavome, po kelių puslapių jau galime vertinti visiškai kitaip.
Ali Hazelwood – „Meilės hipotezė“: kai jausmai sugriauna visas kruopščiai sudėliotas prielaidas
Ali Hazelwood romanas „Meilės hipotezė“ įrodo, kad laboratorijos, mokslinės konferencijos ir doktorantūros rūpesčiai gali tapti puikia aplinka romantinei istorijai. Autorė pasitelkia vieną mėgstamiausių šiuolaikinės romantinės literatūros motyvų – apsimestinius santykius – ir perkelia jį į akademinio mokslo pasaulį. Knygos centre atsiduria biologijos doktorantė Olivija Smit. Ji įpratusi kelti hipotezes, ieškoti įrodymų ir pasitikėti faktais, tačiau žmonių santykiai pasirodo esantys gerokai mažiau nuspėjami nei moksliniai eksperimentai. „Meilės hipotezė“ – lengvas ir šmaikštus romanas, tačiau po romantinės komedijos paviršiumi Hazelwood randa vietos ir rimtesnėms temoms: jaunųjų mokslininkų neužtikrintumui, akademinei konkurencijai ir moterų padėčiai mokslo bendruomenėje. Vienas neplanuotas bučinys ir labai keistas susitarimas Olivija nėra itin romantiška. Ji kur kas geriau jaučiasi laboratorijoje…
Alex North – „Šnabždėtojas“: kai tyliausi balsai slepia baisiausias paslaptis
Alex North romanas „Šnabždėtojas“ – atmosferiškas psichologinis trileris, kuriame kriminalinė mįslė susipina su šeimos drama, netektimi ir vos juntamais antgamtinio siaubo elementais. Tai istorija, kurios įtampa kyla ne iš nuolatinio veiksmo, o iš neramaus jausmo, kad kažkas yra ne taip. Alex North – britų rašytojo slapyvardis, o „Šnabždėtojas“ tapo vienu žinomiausių jo kūrinių. Romanas ypač patrauklus tuo, kad po šiurpaus nusikaltimo istorija slepia daug jautresnį pasakojimą apie tėvystę, gedulą ir sunkumus bandant suprasti savo vaiką. Čia baisu ne tik dėl to, kas gali slėptis už durų. Kartais daug sunkiau susidurti su tuo, kas slepiasi mūsų pačių prisiminimuose. Nauji namai miestelyje, kuris nepamiršo praeities Po žmonos mirties Tomas lieka vienas auginti…
Charles Haanel – „Užkoduotas protas“: 24 žingsniai sąmoningesnio mąstymo link
Knygos ilgaamžiškumą nesunku suprasti. Haanel kalba apie dalykus, su kuriais susiduriame ir šiandien: išsiblaškiusį dėmesį, neigiamų minčių įtaką, vidinės disciplinos stoką ir norą sąmoningiau pasirinkti savo gyvenimo kryptį. Vis dėlto tai nėra knyga, žadanti pasikeitimą per vieną savaitgalį. Autorius siūlo 24 dalių programą, kurią reikia ne tik perskaityti, bet ir praktiškai išbandyti.
Kristin Hannah – „Sugrįžimas į Aliaską“: kai laukinė gamta tampa didžiausiu išbandymu ir vienintele viltimi
Sugrįžimas į Aliaską – vienas įsimintiniausių amerikiečių rašytojos Kristin Hannah romanų, kuriame jautri šeimos drama susilieja su įspūdinga Aliaskos gamta. Autorė, garsėjanti gebėjimu kurti emociškai stiprias istorijas, ir šį kartą pasakoja apie žmones, kurie atsiduria ties savo galimybių riba.
Paul Twister – „Gidas į Saulėlydžio pasaulį“: viskas, ką norėjote sužinoti apie vampyrų sagos fenomeną
Gidas į Saulėlydžio pasaulį – tai knyga, skirta visiems, kurie po paskutinio Saulėlydis puslapio ar filmo titrų norėjo sužinoti daugiau. Kaip gimė ši istorija? Iš kur atsirado vampyrų ir vilkolakių mitologija? Kas vyko filmavimo aikštelėje? Ir kodėl būtent „Saulėlydis“ tapo pasauliniu reiškiniu?
Roger Martin du Gard – „Žanas Barua“: romanas apie tikėjimą, abejones ir žmogaus sąžinės laisvę
Žanas Barua – vienas svarbiausių prancūzų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Roger Martin du Gard kūrinių. Tai intelektualus romanas, kuriame svarbiausi ne netikėti siužeto posūkiai, o idėjos, moraliniai pasirinkimai ir žmogaus vidinės kovos.
Mary Lynn Bracht – „Baltoji chrizantema“: dviejų seserų istorija, primenanti vieną skaudžiausių karo nusikaltimų
Baltoji chrizantema – jautrus ir sukrečiantis debiutinis Mary Lynn Bracht romanas, paremtas vienu skaudžiausių, tačiau ilgą laiką mažai aptartų Antrojo pasaulinio karo puslapių. Autorė pasakoja apie vadinamąsias „paguodos moteris“ – dešimtis tūkstančių korėjiečių merginų ir moterų, kurios Japonijos okupacijos metais buvo priverstos tapti seksualinės vergijos aukomis.
