Michael Thompson ir Dan Kindlon – patyrę JAV vaikų psichologai, dešimtmečius dirbę su vaikais, šeimomis ir mokyklomis. Jų knyga „Augant Kainui“ (Raising Cain) tapo svarbiu kūriniu tėvams, pedagogams ir visiems, kurie nori geriau suprasti berniukų emocinį pasaulį. Autoriai kelia paprastą, bet labai svarbų klausimą: kodėl berniukams dažnai sunku kalbėti apie savo jausmus? Ir dar svarbiau – ką galime padaryti, kad tai pasikeistų? Ši knyga ne tik analizuoja problemą, bet ir siūlo realius būdus, kaip padėti berniukams augti emociškai sveikiems.

Šis romanas pasakoja apie Keną Rovan – moterį, kuri po penkerių metų kalėjime grįžta į gimtąjį miestą su vieninteliu tikslu: susigrąžinti ryšį su savo dukra. Tačiau realybė pasitinka daug skaudžiau, nei ji tikėjosi – praeities klaidos vis dar gyvos, o aplinkiniai nėra linkę suteikti antro šanso.

Šis romanas remiasi tikrais istoriniais įvykiais – pasakoja apie vadinamuosius „vilko vaikus“. Tai Rytų Prūsijos vokiečių vaikai, kurie Antrojo pasaulinio karo pabaigoje liko be tėvų ir namų. Daugelis jų, siekdami išgyventi, slapta keliavo į Lietuvą, tikėdamiesi rasti maisto ir prieglobstį. Šlepikas šią dramatišką istoriją pasakoja per vaikų patirtis – paprastai, jautriai ir labai įtaigiai.

Romanas „Mylimi kaulai“ – tai kūrinys, kuriame kasdienybė ir mistika susilieja į vieną pasakojimą. Autorė kviečia pažvelgti į pasaulį taip, lyg šalia mūsų vis dar gyventų senosios būtybės, o tarp gyvųjų ir mirusiųjų egzistuotų nematoma, bet labai artima riba.

Freida McFadden – viena sparčiausiai išpopuliarėjusių psichologinių trilerių autorių pastaraisiais metais. Jos romanai išsiskiria greitu tempu, netikėtais siužeto posūkiais ir gebėjimu skaitytoją laikyti nuolatinėje įtampoje. „Tarnaitė“ tapo tikru skaitytojų fenomenu – knyga ilgai dominavo bestselerių sąrašuose ir socialiniuose tinkluose, kur ją rekomendavo tūkstančiai skaitytojų. Šis romanas patraukia tuo, kad prasideda gana paprastai: jauna moteris gauna darbą turtingos šeimos namuose. Tačiau labai greitai tampa aišku, kad šiuose namuose niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Airijoje gimusi rašytoja Lucinda Riley skaitytojams geriausiai žinoma kaip didelės apimties šeimos sagų kūrėja. „Septynios seserys“ – ambicingiausias jos projektas, tapęs tarptautiniu bestseleriu ir pavergęs milijonus skaitytojų visame pasaulyje. Pirmoji ciklo knyga, „Majos istorija“, yra vartai į platų, daugiaklodį pasakojimą, kuriame susipina šeimos paslaptys, istorija, meilė ir kelionės.

Knyga pasirodė Šaltojo karo laikotarpiu, kai branduolinės grėsmės ir slaptos karinės operacijos buvo ne fikcija, o kasdienė realybė. Būtent ši istorinė įtampa ir tapo idealia dirva romanui, kuris skaitytoją panardina į povandeninių laivų pasaulį, pilną paslapčių, tylos ir mirtinų sprendimų.

Emily Brontë – paslaptingiausia iš garsiosios Brontë seserų trijulės. Skirtingai nei Charlotte ar Anne, ji paliko tik vieną romaną – „Vėtrų kalną“. Tačiau būtent šis kūrinys tapo vienu įtakingiausių XIX a. anglų literatūros romanų. Išleistas 1847 m., jis iš pradžių sulaukė prieštaringų vertinimų: skaitytojai ir kritikai buvo šokiruoti jo niūrumo, žiaurumo ir emocinio intensyvumo. Šiandien „Vėtrų kalnas“ laikomas klasika, kuri pranoko savo laikmetį. Tai romanas, kuris nepuošia jausmų ir neidealizuoja meilės – priešingai, jis parodo, kokia destruktyvi, tamsi ir viską apimanti ji gali būti. Jorkšyro viržynai kaip vidinio pasaulio atspindys Romano veiksmas vyksta atšiauriuose Jorkšyro viržynuose – aplinkoje, kuri tampa ne tik fonu, bet ir aktyviu pasakojimo dalyviu. Vėjas, lietus,…