Jausmingas naujojo filmo „Vėtrų kalnas“ treileris sujudino ne tik kino, bet ir knygų skaitytojų bendruomenę. Pastaruoju metu Emily Brontë romanas tapo viena graibstomiausių knygų knygynuose ir bibliotekose – lyg senas pažadas, kurį visi vėl norime ištesėti. Tai beveik tradicija: pirmiausia perskaityti knygą, tada eiti žiūrėti filmo.
Tačiau ką daryti tada, kai istorija jau perskaityta, filmas peržiūrėtas, o širdyje vis dar gyvena audringas, neramus jausmas? Norisi dar. Dar vienos istorijos, kurioje meilė nepatogi, jausmai stipresni už normas, o gamta ir aplinka atspindi vidinius veikėjų konfliktus.
Būtent todėl verta ieškoti panašių knygų į „Vėtrų kalną“ – gotiškų, jausmingų, dramatiškų, kupinų tylos, paslapčių ir likimo išbandymų. Šiame sąraše rasite romanus, kurie leis dar šiek tiek pabūti tame pačiame emociniame lauke.
O jei „Vėtrų kalno“ dar neskaitėte – pats laikas. Emily Brontë romanas, parašytas XIX amžiuje, iki šiol stebina savo drąsa, žiauriu atvirumu jausmams ir tuo, kaip meilė čia tampa ir išsigelbėjimu, ir pražūtimi.
Vėtrų kalnas – Emily Brontë
Emily Brontë parašė tokį įspūdingą romaną, jog jo užteko amžinybei. „Vėtrų kalnas“ – tai pasakojimas apie meilę, kuri nesitaiko prie visuomenės normų ir laužo likimus. Heathcliffas ir Catherine myli ne švelniai, o laukiniu, viską griaunančiu būdu. Gamtos vaizdai čia tampa veikėjų emocijų tęsiniu – vėjas, audros, atšiaurios pelkės. Tai romanas, kuris ne glosto, o žeidžia, bet būtent tuo ir įstringa. Jei ieškote knygos, kuri palieka randą – tai ji.
Džeinė Eir – Charlotte Brontë
Charlotte Brontë (taip, tai Emily Brontë sesuo) romanas dažnai lyginamas su „Vėtrų kalnu“, nors jo tonas ramesnis. „Džeinė Eir“ pasakoja apie moters kelią į savivertę, meilę ir vidinę laisvę. Kaip ir Emily kūrinyje, čia gausu gotiškos atmosferos, paslapčių ir sudėtingų jausmų. Misteris Ročesteris – ne idealus herojus, o traumuotas, paslaptingas žmogus. Meilė čia taip pat reikalauja aukos, bet suteikia viltį. Tai romanas tiems, kurie „Vėtrų kalne“ ieškojo emocinės gelmės.
Agnesė Grėj – Anne Brontë
Anne Brontë dažnai lieka šešėlyje(ir taip, dar viena sesuo), tačiau „Agnesė Grėj“ – labai subtilus ir tikras romanas. Tai istorija apie jauną moterį, bandančią išlikti savimi atšiauriame pasaulyje. Nors čia mažiau audringos aistros, knyga persmelkta tylos, vienatvės ir moralinių konfliktų. Agnesė – jautri, bet tvirta herojė. Kaip ir „Vėtrų kalne“, čia jaučiama XIX a. socialinė įtampa. Tai ramesnė, bet labai paveiki alternatyva.
Rebeka – Daphne du Maurier
„Rebeka“ – viena gotiškiausių ir atmosferiškiausių meilės istorijų literatūroje. Jauna moteris atvyksta į Manderlio dvarą, kuriame vis dar gyvena mirusios Rebekos šešėlis. Kaip ir „Vėtrų kalne“, čia svarbi ne tik meilė, bet ir praeities vaiduokliai. Paslaptingas vyras, nerami aplinka ir nuolatinė įtampa kuria slogų, bet įtraukiantį jausmą. Tai romanas apie tai, kaip sunku mylėti ten, kur vis dar karaliauja prisiminimai. Puikus pasirinkimas ieškantiems tamsesnio „Vėtrų kalno“ atgarsio.
Tesė iš d’Erbervilių giminės – Thomas Hardy
Tesės istorija – viena skaudžiausių XIX a. literatūroje. Ji vaizduojama kaip jautri, bet likimo traiškoma moteris. Kaip ir Catherine iš „Vėtrų kalno“, Tesė susiduria su visuomenės moralės žiaurumu. Meilė čia nėra išsigelbėjimas – ji dažnai tampa dar viena kančios forma. Gamtos vaizdai, socialinė kritika ir neišvengiamas tragizmas sukuria panašų emocinį krūvį. Tai romanas, dėl kurio skauda ilgai.
Tryliktoji pasaka – Diane Setterfield
Šis šiuolaikinis romanas sąmoningai žaidžia su Brontë tradicija. „Tryliktoji pasaka“ pilna paslapčių, šeimos traumų ir gotiškos atmosferos. Veiksmas sukasi aplink paslaptingą rašytoją ir jos nutylėtą praeitį. Kaip ir „Vėtrų kalne“, čia svarbūs vaikystės sužeidimai ir jų aidai suaugusiųjų gyvenime. Tai knyga tiems, kurie nori modernaus, bet klasika dvelkiančio pasakojimo. Labai „vėtrakalniška“ nuotaika.
Meksikos gotika – Silvia Moreno-Garcia
„Meksikos gotika“ – netikėtas, bet labai taiklus pasirinkimas „Vėtrų kalno“ gerbėjams. Čia taip pat turime atokų dvarą, slogią atmosferą ir paslaptimis persmelktą šeimą. Meilė susipina su baime ir pavojumi. Romanas žaidžia su gotikos elementais, bet prideda modernų, feministinį požiūrį. Tai tamsi, hipnotizuojanti istorija, kuri laikys įtampoje iki paskutinio puslapio.
Itanas Fromas – Edith Wharton
Tai trumpas, bet emociškai labai stiprus romanas. „Itanas Fromas“ pasakoja apie meilę, kuri taip ir neišsipildo. Kaip ir „Vėtrų kalne“, veikėjai įkalinti ne tik jausmuose, bet ir aplinkybėse. Šaltas kraštovaizdis čia tampa vidinės tuštumos metafora. Knyga kupina tylos, nusivylimo ir likimo ironijos. Labai stiprus pasirinkimas ieškantiems melancholijos.
Puikybė ir prietarai – Jane Austen
Nors tonas lengvesnis, „Puikybė ir prietarai“ taip pat nagrinėja sudėtingą meilės ir charakterių susidūrimą. Ponas Darcy, kaip ir Heathcliffas, iš pradžių atrodo atšiaurus ir uždaras. Tačiau čia meilė veda į augimą, ne į pražūtį. Tai puikus kontrastas „Vėtrų kalnui“, leidžiantis patirti kitokią emocinę atomazgą. Tiems, kurie nori šviesesnio, bet vis dar jausmingo skaitymo.
Doriano Grėjaus portretas – Oscar Wilde
Ši knyga – apie aistrą sau, grožiui ir moralės ribas. Nors tai ne meilės romanas tradicine prasme, emocinis intensyvumas labai artimas „Vėtrų kalnui“. Doriano Grėjaus vidinis skilimas primena Heathcliffo destrukciją. Gotikinė atmosfera, tamsūs pasirinkimai ir likimo neišvengiamumas kuria stiprų poveikį. Tai romanas apie tai, kas nutinka, kai jausmai neturi ribų.
Malūnas ant Floso – George Eliot
Tai jautrus pasakojimas apie augimą, šeimą ir nepatogią meilę. Maggie Tulliver – stipri, bet visuomenės varžoma herojė. Kaip ir Catherine, ji negali tilpti į savo laikmečio normas. Knyga tyrinėja moralinius konfliktus ir neišsipildžiusius troškimus. Tai tyliai skaudantis romanas, kuris ilgai gyvena skaitytojo mintyse.
