Italų rašytoja Rosella Postorino už šį romaną pelnė prestižinę Campiello premiją ir daugybę kitų apdovanojimų. Knyga paremta tikrais faktais – jai įkvėpimo suteikė Margot Wölk gyvenimo istorija, paskutinės gyvos Adolfui Hitleriui maistą ragavusios moters pasakojimas. Šis romanas leidžia pažvelgti į Antrąjį pasaulinį karą ne per fronto liniją ar generolų strategijas, o per paprastų moterų, priverstų gyventi šalia diktatoriaus, išgyvenimus.
„Ragautojos“ – tai knyga apie išlikimą, baimę ir vienišumą, bet kartu apie moterišką solidarumą ir gyvenimo troškimą net tada, kai aplink siaučia karas.
Roza Zauer – gyvenimas, kuris pasikeitė per vieną dieną
Veiksmas vyksta 1943-iaisiais, kai Roza Zauer iš Berlyno persikelia gyventi į Rytų Prūsiją pas vyro tėvus. Ji tikisi sulaukti karo pabaigos ir savo mylimojo grįžimo iš fronto. Tačiau planus sugriauna netikėtas esesininkų vizitas – Rozai ir kitoms moterims tenka tapti Hitlerio ragautojomis.
Kasdien jos sodinamos prie stalo ir priverčiamos ragauti fiureriui paruoštą maistą. Kiekvienas kąsnis gali būti paskutinis, kiekviena diena – paskutinė. Ši rutina tampa jų kasdienybės dalimi, o laukimas – neišvengiamas.
Karo akivaizdoje – moterų draugystė ir konkurencija
Postorino subtiliai atskleidžia, kaip šios moterys, iš pradžių visiškai svetimos, pamažu tampa viena kitai artimos. Jos dalijasi baimėmis, paslaptimis, netgi mažomis gyvenimo džiaugsmo akimirkomis. Knygoje ryškiai parodoma, kad net sunkiausiomis aplinkybėmis žmonės geba kurti ryšius, kurie suteikia vilties.
Tačiau draugystę visada lydi konkurencija, pavydas ir nepasitikėjimas. Karo metai išryškina kiekvieną charakterio bruožą – ir stiprybę, ir silpnumą. Tai romanas apie moteris, priverstas rinktis tarp išlikimo ir lojalumo, tarp savęs ir kitų.
Maistas – kaip gyvenimo ir mirties metafora
Vienas iš stipriausių romano motyvų – maistas. Tai, kas įprastai reiškia gyvybę, džiaugsmą ir šventę, „Ragautojose“ tampa grėsme. Kiekvienas kąsnis – lyg rusiška ruletė. Autorei pavyksta maistą paversti metafora, kuri išryškina karo absurdiškumą: net valgymas, labiausiai žmogiškas ir kasdienis veiksmas, tampa pavojingu ritualu.
Ši įtampa skaitytoją įtraukia ir leidžia geriau suvokti, ką reiškė gyventi pasaulyje, kuriame nebuvo jokio saugumo.
Kam patiks ši knyga?
„Ragautojos“ patiks įvairių žanrų skaitytojams:
- Istorinių romanų mėgėjams, ieškantiems naujos perspektyvos į Antrąjį pasaulinį karą.
- Psichologinės literatūros skaitytojams, nes čia daug dėmesio skiriama žmogaus vidiniams išgyvenimams.
- Literatūros, paremtos tikrais faktais, gerbėjams, norintiems sužinoti mažiau žinomą istorijos epizodą.
- Tiems, kuriems svarbi moterų patirtis kare, nes ši knyga atskleidžia būtent jų perspektyvą.
Tai nėra knyga tik apie karą – veikiau apie žmones, kurie priversti gyventi jo šešėlyje.
Kodėl verta skaityti dabar?
Šiandien, kai pasaulis vis dar susiduria su karais, priespauda ir baime, „Ragautojos“ primena, jog istorija kartais kartojasi. Romane pasakojama istorija skatina branginti taiką, artumu paremtus santykius ir paprastą kasdienį saugumą, kurį dažnai laikome savaime suprantamu.
Subjektyviai žiūrint, ši knyga ypatinga tuo, kad ji parodo karą ne per karių, o per moterų likimus. Ji jautri, įtaigi ir kartu labai realistiška – perskaitęs negali likti abejingas. Dabar ją verta atsiversti todėl, kad ji primena, jog net ir pačiuose tamsiausiuose laikotarpiuose žmonės ieško šviesos, draugystės ir gyvenimo prasmės.
