Gabija Grušaitė – viena ryškiausių jaunosios lietuvių literatūros autorių, kuri į literatūrinę sceną įžengė su romanu „Neišsipildymas“. Tačiau būtent „Grybo sapnas“ sulaukė ypatingo dėmesio. Knyga tapo savotišku kartos portretu – atspindinčiu šiandienos jaunų žmonių klajones, ieškojimus, tapatybės paieškas globaliame pasaulyje.
Šis romanas aktualus ne tik todėl, kad kalba apie šiuolaikines patirtis, bet ir dėl to, jog jį sukūrė lietuvių autorė, gebanti pasaulinį kontekstą pateikti vietiniu, artimu balsu. Grušaitės tekstas drąsus, šiuolaikiškas ir kupinas ironijos, todėl skaitosi greitai, bet kartu išprovokuoja daug minčių.
Knyga išleista 2023 metais, tačiau šianein sugrįžo į antraštes su trenksmu. „„Grybo sapnas“ tapo vienu pirmųjų atvejų šalies istorijoje, kai į gimnazistų literatūros vadovėlius patenka taip neseniai išleistas romanas.„
Kelionė tarp Vilniaus ir Azijos
Veiksmas romane vyksta keliose vietose – nuo Vilniaus iki Malaizijos ir kitų Azijos šalių. Pagrindinė veikėja – jauna moteris, bandanti rasti savo vietą pasaulyje, balansuoja tarp vakarietiškos kultūros, lietuviškų šaknų ir rytietiškų patirčių.
Tai nėra klasikinis siužetas su aiškiu konfliktu ir atomazga. „Grybo sapnas“ veikiau primena kelionę – tiek geografine, tiek vidine prasme. Pagrindinė veikėja blaškosi tarp vakarėlių, draugysčių, trumpalaikių romanų, ieškodama tikrumo ir atsakymų į klausimus, kas ji yra ir ko iš tiesų nori.
Kartos portretas: ironija, cinizmas ir jautrumas
Svarbiausia knygos tema – tai šiuolaikinės kartos jausena. Grušaitė taikliai parodo, kaip pasaulis, atrodantis atviras ir pilnas galimybių, tuo pačiu gali kelti bejėgiškumo jausmą. Nesibaigiantys pasirinkimai, neribotos kelionės ir skaitmeninis gyvenimas ne visada suteikia laimės – kartais jie tik apsunkina apsisprendimą.
Romano veikėjai gyvena vakarėlių, menininkų bohemos, trumpų pažinčių ritmu. Jie atrodo ciniški, bet po tuo cinizmu slypi jautrumas ir baimė būti nesuprastiems. „Grybo sapnas“ tampa savotišku X ir Y kartų atspindžiu – knyga apie žmones, kurie užaugo globaliame pasaulyje, bet vis dar ieško šaknų ir tvirtumo.
Stilius, kuris nepalieka abejingų
Grušaitės rašymas – lengvas, bet kartu labai vizualus. Autorė geba keliais sakiniais sukurti atmosferą: vienur jaučiame Vilniaus senamiesčio bohemą, kitur – karštą Azijos naktį ar melancholišką vienatvę oro uoste. Kalba kartais šiurkšti, kupina ironijos, bet būtent tai ir suteikia romanui tikrumo.
Tai knyga, kuri patiks ne kiekvienam – daliai skaitytojų ji gali pasirodyti pernelyg ciniška ar net nihilistinė. Tačiau būtent ši drąsa – atvirai kalbėti apie tuštumą, vienatvę, išsibarstymą – padaro romaną autentišku.
Kam patiks „Grybo sapnas“?
Šis romanas ypač artimas skaitytojams, kurie:
- Mėgsta šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir nori atrasti stiprių jaunųjų autorių balsus.
- Patys yra patyrę gyvenimo svetur jausmą – migraciją, keliones, kultūrų susidūrimus.
- Domisi psichologiniais, kartos savijautos klausimais.
- Ieško knygos, kuri ne tik papasakotų istoriją, bet ir atspindėtų realybę be pagražinimų.
Kodėl verta skaityti dabar?
„Grybo sapnas“ išlieka aktualus ir šiandien, nes kalba apie universalius dalykus – tapatybę, vienatvę, prasmės paiešką. Šiuolaikinio pasaulio žmogus dažnai jaučiasi taip, lyg būtų nuolatiniame judėjime, nuolat ieškotų kažko daugiau. Ši knyga padeda suprasti, kad tokia būsena nėra tik individuali – tai bendras kartos jausmas.
Subjektyviai žiūrint, „Grybo sapnas“ – tai romanas, kurį verta skaityti, jei nori išgirsti atvirą, drąsų ir kartais skaudžiai taiklų balsą. Tai knyga, kuri nelepina patogiomis išvadomis, bet priverčia susimąstyti apie save ir pasaulį aplink.
