Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės“ parašyta patrauklia ir plačiajai visuomenei suprantama kalba. Paantraštė „Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ – iš eilėraščių („20 prisipažinimų“, „20 antinomijų“), kuriuose abejojama visomis įmanomomis tapatybėmis, savo paties ribomis. Nors nėra jokio sudėtingo teorinio įvado, minimi Peterio Sloterdijko, Carlo Gustavo Jungo, Haroldo Bloomo, Karen Horny, Danutės Gailienės vardai, remiamasi psichoanalizės darbais. Rimanto Kmitos tikslas – atskleisti ir paaiškinti Gedos charakterio sudėtingumą ir idėjas, parodyti sovietmečio tragizmą ir Nepriklausomybę, santvarkų lūžį. Šią monografiją įmanoma perskaityti ir kaip rašytojo nepritapimo, maišto ir prisitaikymo prie totalitarinės politinės santvarkos studiją.

Pirmoji Eglės Frank knyga – neeilinis debiutas, įvertintas „Metų knygos“ nominacija knygų suaugusiesiems kategorijoje. Nuo 2005 m. vykstantys „Metų knygos rinkimai“ siekia atkreipti dėmesį į meniškai vertingą, kokybišką literatūrą, ir nors „Mirę irgi šoka“ laurų nenuskynė (jie atiteko Akvilinos Cicėnaitės romanui „Anglų kalbos žodynas“), vietą po šiuolaikinės lietuvių literatūros saule išsikovojo. Knygos „rūbas“ – priekinis ir galinis viršeliai, atvartai – kaip reta iškalbingas. Juodas į skaitytoją grįžtelėjusios moters siluetas, apvytas geltonų į žaltį išvirstančių plaukų. Autorės ir knygos vardai nuosekliai atkartojami spalvomis – geltona (autorės) ir juoda (knygos). Spėji, kad teks akis į akį susidurti su mirties akivaizdoje šokančia personaže, sugundyta autorės ir pagaulia kalba išviliota iš tamsių pasąmonės gelmių.…