Freida McFadden – viena sparčiausiai išpopuliarėjusių psichologinių trilerių autorių pastaraisiais metais. Jos romanai išsiskiria greitu tempu, netikėtais siužeto posūkiais ir gebėjimu skaitytoją laikyti nuolatinėje įtampoje. „Tarnaitė“ tapo tikru skaitytojų fenomenu – knyga ilgai dominavo bestselerių sąrašuose ir socialiniuose tinkluose, kur ją rekomendavo tūkstančiai skaitytojų. Šis romanas patraukia tuo, kad prasideda gana paprastai: jauna moteris gauna darbą turtingos šeimos namuose. Tačiau labai greitai tampa aišku, kad šiuose namuose niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Airijoje gimusi rašytoja Lucinda Riley skaitytojams geriausiai žinoma kaip didelės apimties šeimos sagų kūrėja. „Septynios seserys“ – ambicingiausias jos projektas, tapęs tarptautiniu bestseleriu ir pavergęs milijonus skaitytojų visame pasaulyje. Pirmoji ciklo knyga, „Majos istorija“, yra vartai į platų, daugiaklodį pasakojimą, kuriame susipina šeimos paslaptys, istorija, meilė ir kelionės.

Knyga pasirodė Šaltojo karo laikotarpiu, kai branduolinės grėsmės ir slaptos karinės operacijos buvo ne fikcija, o kasdienė realybė. Būtent ši istorinė įtampa ir tapo idealia dirva romanui, kuris skaitytoją panardina į povandeninių laivų pasaulį, pilną paslapčių, tylos ir mirtinų sprendimų.

Emily Brontë – paslaptingiausia iš garsiosios Brontë seserų trijulės. Skirtingai nei Charlotte ar Anne, ji paliko tik vieną romaną – „Vėtrų kalną“. Tačiau būtent šis kūrinys tapo vienu įtakingiausių XIX a. anglų literatūros romanų. Išleistas 1847 m., jis iš pradžių sulaukė prieštaringų vertinimų: skaitytojai ir kritikai buvo šokiruoti jo niūrumo, žiaurumo ir emocinio intensyvumo. Šiandien „Vėtrų kalnas“ laikomas klasika, kuri pranoko savo laikmetį. Tai romanas, kuris nepuošia jausmų ir neidealizuoja meilės – priešingai, jis parodo, kokia destruktyvi, tamsi ir viską apimanti ji gali būti. Jorkšyro viržynai kaip vidinio pasaulio atspindys Romano veiksmas vyksta atšiauriuose Jorkšyro viržynuose – aplinkoje, kuri tampa ne tik fonu, bet ir aktyviu pasakojimo dalyviu. Vėjas, lietus,…

Šis kūrinys Hemingway’ui pelnė Pulitzerio premiją ir reikšmingai prisidėjo prie Nobelio literatūros premijos skyrimo. Tačiau knygos vertė slypi ne apdovanojimuose, o gebėjime labai paprastą istoriją paversti universalia žmogaus būties metafora.

Erichas Marija Remarkas – vienas svarbiausių XX a. vokiečių rašytojų, kurio vardas neatsiejamas nuo antimilitaristinės literatūros. Pats dalyvavęs Pirmajame pasauliniame kare, jis rašė ne iš stebėtojo, o iš tiesioginės patirties pozicijos. Romanas „Vakarų fronte nieko naujo“, pasirodęs 1929 m., sukėlė milžinišką rezonansą: vieniems tai buvo skaudi tiesa, kitiems – pavojingas mitų apie karą griovimas.

Austrų rašytoja Ursula Poznanski laikoma viena stipriausių šiuolaikinių psichologinių trilerių jaunimui (ir ne tik) autorių. Romanas „Erebas“ tapo tarptautiniu bestseleriu ir pelnė ne vieną literatūros apdovanojimą. Nors knyga dažnai pristatoma kaip jaunimo literatūra, jos keliamos temos – kontrolė, priklausomybė, anonimiškumas ir technologijų galia – aktualios bet kokio amžiaus skaitytojui.