Sutikau žmogų
Autorius: Artūras Morozovas
ISBN kodas:
9786094960307
Išleidimo metai:
2026
Puslapių skaičius:
224
Kalba:
Lietuvių
Viršelis: Minkštas
Nematoma Lietuvos dalis – fotoesė – humanistinė fotografija
Kiek reikia laiko norint už socialinės etiketės pamatyti žmogų? Kokiomis spalvomis veriasi kare ar socialinėje atskirtyje gyvenančiojo pasaulis? Sulėtinęs žvilgsnį, fotografas Artūras Morozovas dokumentuoja viešumoje retai matomų žmonių būtį, liekančią už stereotipinių siužetų rėmų.
Artūro Morozovo kelionė link žmogaus, kuris nepatenka į žurnalistinį pasakojimą, prasideda 2008 m. kariaujančiame Sakartvele, dar dirbant fotožurnalistu. Vėliau, ieškant bendruomenės apraiškų, tęsiasi senosiose Kauno knaipėse, Maidano protestuose ir karo lauke Ukrainoje.
Didžioji knygos dalis – fotografijų ir esė ciklas „Sutikau žmogų“, sudarytas iš dešimties pavienių žmonių ir šeimų istorijų, fiksuotų pastarąjį dešimtmetį. Autorius kviečia pažinti tyliąją Lietuvos visuomenės dalį. Kalbantis su istorijų herojais, įsiklausant į jų pasakojimus, veriasi ir platesnis šalies paveikslas. Jame išryškėja vienišumo svoris mieste, bendruomenės audinys regionuose, populizmo plitimas, kaimų ir miestelių mokyklų likimas. Marguose herojų pasauliuose skleidžiasi žmogiškosios dramos, iš kartos į kartą perduodami įgūdžiai ir traumos, santvarkų kaitos atspindžiai.
„Šios pažintys, kelionės ir pokalbiai man praturtino Lietuvos paveikslą mažiau girdimų žmonių balsais. Supratau, koks vientisas socialinis audinys esame, kaip priklausome vieni nuo kitų, kokia yra klausymo, bet ne nurodinėjimo ar vertinimo, galia.“ – Artūras Morozovas
Kiek reikia laiko norint už socialinės etiketės pamatyti žmogų? Kokiomis spalvomis veriasi kare ar socialinėje atskirtyje gyvenančiojo pasaulis? Sulėtinęs žvilgsnį, fotografas Artūras Morozovas dokumentuoja viešumoje retai matomų žmonių būtį, liekančią už stereotipinių siužetų rėmų.
Artūro Morozovo kelionė link žmogaus, kuris nepatenka į žurnalistinį pasakojimą, prasideda 2008 m. kariaujančiame Sakartvele, dar dirbant fotožurnalistu. Vėliau, ieškant bendruomenės apraiškų, tęsiasi senosiose Kauno knaipėse, Maidano protestuose ir karo lauke Ukrainoje.
Didžioji knygos dalis – fotografijų ir esė ciklas „Sutikau žmogų“, sudarytas iš dešimties pavienių žmonių ir šeimų istorijų, fiksuotų pastarąjį dešimtmetį. Autorius kviečia pažinti tyliąją Lietuvos visuomenės dalį. Kalbantis su istorijų herojais, įsiklausant į jų pasakojimus, veriasi ir platesnis šalies paveikslas. Jame išryškėja vienišumo svoris mieste, bendruomenės audinys regionuose, populizmo plitimas, kaimų ir miestelių mokyklų likimas. Marguose herojų pasauliuose skleidžiasi žmogiškosios dramos, iš kartos į kartą perduodami įgūdžiai ir traumos, santvarkų kaitos atspindžiai.
„Šios pažintys, kelionės ir pokalbiai man praturtino Lietuvos paveikslą mažiau girdimų žmonių balsais. Supratau, koks vientisas socialinis audinys esame, kaip priklausome vieni nuo kitų, kokia yra klausymo, bet ne nurodinėjimo ar vertinimo, galia.“ – Artūras Morozovas
Nematoma Lietuvos dalis – fotoesė – humanistinė fotografija
Kiek reikia laiko norint už socialinės etiketės pamatyti žmogų? Kokiomis spalvomis veriasi kare ar socialinėje atskirtyje gyv...
Skaityti daugiau...
Kiek reikia laiko norint už socialinės etiketės pamatyti žmogų? Kokiomis spalvomis veriasi kare ar socialinėje atskirtyje gyv...
Knygą parduoda:
🌍 Parduok stalo žaidimus, dėliones, video žaidimus – aplankyk Mainu.lt ir atrask naujas galimybes!