Nežudyk strazdo giesmininko

Nežudyk strazdo giesmininko
ISBN kodas: 1985
Išleidimo metai: 1985
Puslapių skaičius: 300
Kalba: Lietuvių
Viršelis: Minkštas
Knygoje rašoma tuo laikmečiu kai juodaodžiai buvo vergai, už jų darbą buvo nemokėta, laikė juos kaip šiukšles. Taip pat moko, kad suaugusieji gali pasimokyti ir iš vaikų, kad neviskas turi būti pagal taisykles.
Pasakojama apie Atikų, jo vaikus ir jų juodaodę tarnaitę ir joje iškeliama problema, kad baltaodžiai ir juodaodžiai turi nelygias teises. Atikus buvo advokatas ir gynė teismuose juodaodžius, kurie dažniausiai niekuom nebuvo dėti. Tai visiems žmonėms buvo neįprasta išvis juodaodžius laikyti žmonėmis, tad Atikų laikė kaip miesto gėda. Praeidamas pro gatvę išgirsdavo apie save apkalbas, kad jis juodlaižys ar kad daro gėdą. Atikus turėjo dukrą Džina (Paukštelis) ir sūnų Džemį. Jis juos taip pat mokė tolerantiškumo, mandagumo ir kaip reikia elgtis su juodaodžiais. Iš visų knygos veikėjų man labiausiai patiko Atikus, nes jis buvo ramus, mandagus, visada išklausys kitų nuomonės ir bandys atsidurti tų žmonių kailyje, niekada nepasakys kokio įžeidimo ar blogo žodžio kitam, juodaodžius laikė tokius pačius žmones kaip baltaodžius. Tai mane pamokė, kad nesvarbu ar žmogus baltas ar juodas, bet visi turim savo nuomonę ir jausmus.
Pastebėjau, kad man knygos patinka, kurios susijusios su tolerantiškumu ar moko kaip elgtis visuomenėje. Ši knyga panaši yra į ,,Dėdės Tomo trobelė", nes joje taip pat yra susiduriama su rasizmu ir juodaodžių vergija. Džiaugiuosi, kad perskaičiau šią knygą ir visiškai supratau, kad visi mes visi esame lygus.

Ši knyga ką tik parduota
Paspausti mygtuką "Noriu šios knygos", ir gausite pranešimą kai knyga atsiras.

Parduok perskaitytas knygas ir nusipirk naujų!