Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai

Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai

Autorius: Martynas Purvinas

ISBN kodas: 9786099501840
Išleidimo metai: 2011
Puslapių skaičius: 352
Kalba: Lietuvių
Viršelis: Kietas
Nuo 1980 m. Mažosios Lietuvos kultūros paveldą tyręs (sovietmečiu ir neoficialiai) dr. Martynas Purvinas per tris dešimtmečius surinko gausią medžiagą apie savitus to regiono kaimus. Mažosios Lietuvos senųjų kaimų specifiką lėmė tiek krašto istorinės raidos aplinkybės, tiek ir tenykštės gamtos ypatybės. Ten gyventa Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantėse, potvynių užliejamoje Nemuno deltoje ir didžiųjų pelkynų pakraščiuose. Ten – kitaip nei Didžiojoje Lietuvoje – klostėsi saviti gyventojų verslai bei jų gyvensenos pobūdis, atsispindėjęs ir savotiškuose krašto kaimuose. Taip Kuršių nerijos gyvenvietėse tarp pustomo smėlio kopų gyveno kopininkai, jūros marių ir upių pakrantėse – žuvininkai (žvejai), užliejamose pievose – pievininkai, sausintose pelkėse – pelkininkai, dirbamų žemių plotuose – laukininkai (žemdirbiai). Skyrėsi jų sodybos bei pastatai, kaip ir pats gyvenimo būdas. Savotiškai klostėsi ir viso krašto gyvenimas. Dar 1807 m. Prūsijos valstybėje panaikinus baudžiavą, senųjų kaimų gyventojai ieškojo naujų verslų, prisitaikydavo prie besikeitusio gyvenimo ypatumų. Kartu krašte ilgai buvo išlikę senoviniai papročiai, ryškios lituanizacijos tendencijos (lėmusios lietuvių kalbos bei senųjų tradicijų išlikimą). Ten klostėsi savitas lietuviškosios kaimiškosios kultūros variantas, iki šiol mažai apibūdintas publikacijose. Rengiamoje knygoje apibūdinami 39 senieji Mažosios Lietuvos kaimai dabartiniuose Klaipėdos, Šilutės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje. Apibūdinama jų istorinė raida, pačių gyvenviečių bei jų sodybų pokyčiai, kaimų plėtra (kai kada ir sunykimas), tenykščių gyventojų verslai ir gyvenimo ypatybės. Aprašomi įvairaus pobūdžio kaimai buvusiame Klaipėdos krašte (Mažosios Lietuvos šiaurinėje dalyje) – nuo buvusio pajūrio žvejų kaimo Karklininkų/Karklės šiauriau Klaipėdos iki buvusio pasienio kaimo Antšvenčių tarp Smalininkų ir Jurbarko. Pirmą kartą Lietuvoje išsamiai aprašoma šio specifinio etnokultūrinio regiono gausių kaimų raida, pasiremiant įvairiais istoriniais šaltiniais bei ilgamečiais natūriniais autoriniais tyrimais. Knyga iliustruota autoriaus bei istorinėmis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti senieji pastatai bei sodybos (ne visi jų išliko iki mūsų dienų). Knyga jos būsimus skaitytojus supažindins su savitu lietuviškosios kaimiškosios kultūros variantu, šimtmečiais gyvavusiu Mažojoje Lietuvoje ir okupacinio sovietų režimo sunaikintu po 1944 m.

Ši knyga ką tik išmainyta
Paspausti mygtuką "Noriu šios knygos", ir gausite pranešimą kai knyga atsiras.

Vienintelė knygų mainų platforma neimanti komisinių ar narystės mokesčių!