Didžioji didaktika (Magna Didactica)
Autorius: Jonas Amosas Komenskis
ISBN kodas:
1927
Išleidimo metai:
1927
Puslapių skaičius:
262
Kalba:
Lietuvių
Viršelis: Minkštas
1927 m. lietuviškas leidimas yra ankstyvas, vertingas ir ieškomas tiek kolekcionierių, tiek pedagogikos istorijos tyrinėtojų. Knyga išsiskiria aiškiu vertimu, išsamiu įvadu ir specialiai parengtu žodynėliu, padedančiu suprasti Komenskio terminiją.
Knyga apima visą Komenskio didaktikos sistemą – nuo žmogaus prigimties sampratos iki praktinių mokymo metodų.
Turinys struktūruotas aiškiai ir nuosekliai:
*žmogaus prigimties ir pažinimo prasmė,
*dorovės ugdymo principai,
*mokymo ir mokymosi metodai,
*kalbų, menų ir mokslų mokymo pagrindai,
*mokyklų organizavimo idėjos,
*motinos, gimtosios kalbos ir lotynų mokyklų koncepcijos,
*mokyklos drausmės ir tvarkos principai,
*mokytojo vaidmuo ir atsakomybės.
Tai veikalas, kuris formavo Europos švietimo sistemą ir iki šiol laikomas pedagogikos klasika.
Kas yra ugdymas? Iš kur kyla žmogaus gebėjimas mokytis, tobulėti ir pažinti save? Ar mokykla yra natūralus žmogaus prigimties tęsinys, ar dirbtinai sukurta struktūra? Kodėl vieni mokymo būdai veikia, o kiti – žlugdo? Ar įmanoma sukurti universalią, visiems tinkamą mokymo sistemą?
Šiuos klausimus XVII amžiuje iškėlė Jonas Amosas Komenskis – žmogus, kurio idėjos pakeitė visą Europos švietimo istoriją. „Didžioji didaktika“ – tai ne tik pedagogikos klasika. Tai bandymas suprasti žmogų iš esmės: jo prigimtį, jo galimybes, jo vietą pasaulyje ir jo kelią į išmintį.
Komenskis klausia:
Kas yra žmogus? Kodėl jis trokšta pažinimo? Kaip jį mokyti taip, kad mokslas taptų ne našta, o džiaugsmu?
Remdamasis filosofija, teologija, gamtos stebėjimu ir savo pedagogine patirtimi, autorius kuria drąsią, visapusišką mokymo sistemą, kurioje dera tvarka, aiškumas, dorovė ir pagarba žmogaus prigimčiai. Jis analizuoja, kaip formuojasi protas, kaip ugdomas charakteris, kaip mokytojas gali tapti ne baudėju, o vedliu, ir kodėl mokykla turi būti ne bausmė, o vieta, kurioje žmogus atranda save.
Šiame veikale Komenskis ne tik pateikia teoriją – jis siūlo konkrečias, praktiškas idėjas: nuo motinos mokyklos iki gimtosios kalbos mokymo, nuo menų ir mokslų metodų iki mokyklos drausmės principų. Tai knyga, kuri stebina savo modernumu: daugelis šiandieninių švietimo reformų tik kartoja tai, ką Komenskis suformulavo prieš beveik keturis šimtmečius.
1927 m. lietuviškas leidimas, parengtas doc. M. Račkausko, yra kultūrinė vertybė – ankstyvas bandymas pristatyti pasaulinės pedagogikos pagrindus lietuvių skaitytojui. Šis leidimas išsiskiria aiškiu vertimu, išsamiu įvadu ir žodynėliu, padedančiu suprasti Komenskio terminiją ir kontekstą.
Tai knyga tiems, kurie nori suprasti ne tik kaip mokyti, bet ir kodėl mokymas yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo procesų. Tai kelionė į ugdymo filosofijos širdį – gilią, argumentuotą, bet kartu prieinamą ir šiandien.
Knyga apima visą Komenskio didaktikos sistemą – nuo žmogaus prigimties sampratos iki praktinių mokymo metodų.
Turinys struktūruotas aiškiai ir nuosekliai:
*žmogaus prigimties ir pažinimo prasmė,
*dorovės ugdymo principai,
*mokymo ir mokymosi metodai,
*kalbų, menų ir mokslų mokymo pagrindai,
*mokyklų organizavimo idėjos,
*motinos, gimtosios kalbos ir lotynų mokyklų koncepcijos,
*mokyklos drausmės ir tvarkos principai,
*mokytojo vaidmuo ir atsakomybės.
Tai veikalas, kuris formavo Europos švietimo sistemą ir iki šiol laikomas pedagogikos klasika.
Kas yra ugdymas? Iš kur kyla žmogaus gebėjimas mokytis, tobulėti ir pažinti save? Ar mokykla yra natūralus žmogaus prigimties tęsinys, ar dirbtinai sukurta struktūra? Kodėl vieni mokymo būdai veikia, o kiti – žlugdo? Ar įmanoma sukurti universalią, visiems tinkamą mokymo sistemą?
Šiuos klausimus XVII amžiuje iškėlė Jonas Amosas Komenskis – žmogus, kurio idėjos pakeitė visą Europos švietimo istoriją. „Didžioji didaktika“ – tai ne tik pedagogikos klasika. Tai bandymas suprasti žmogų iš esmės: jo prigimtį, jo galimybes, jo vietą pasaulyje ir jo kelią į išmintį.
Komenskis klausia:
Kas yra žmogus? Kodėl jis trokšta pažinimo? Kaip jį mokyti taip, kad mokslas taptų ne našta, o džiaugsmu?
Remdamasis filosofija, teologija, gamtos stebėjimu ir savo pedagogine patirtimi, autorius kuria drąsią, visapusišką mokymo sistemą, kurioje dera tvarka, aiškumas, dorovė ir pagarba žmogaus prigimčiai. Jis analizuoja, kaip formuojasi protas, kaip ugdomas charakteris, kaip mokytojas gali tapti ne baudėju, o vedliu, ir kodėl mokykla turi būti ne bausmė, o vieta, kurioje žmogus atranda save.
Šiame veikale Komenskis ne tik pateikia teoriją – jis siūlo konkrečias, praktiškas idėjas: nuo motinos mokyklos iki gimtosios kalbos mokymo, nuo menų ir mokslų metodų iki mokyklos drausmės principų. Tai knyga, kuri stebina savo modernumu: daugelis šiandieninių švietimo reformų tik kartoja tai, ką Komenskis suformulavo prieš beveik keturis šimtmečius.
1927 m. lietuviškas leidimas, parengtas doc. M. Račkausko, yra kultūrinė vertybė – ankstyvas bandymas pristatyti pasaulinės pedagogikos pagrindus lietuvių skaitytojui. Šis leidimas išsiskiria aiškiu vertimu, išsamiu įvadu ir žodynėliu, padedančiu suprasti Komenskio terminiją ir kontekstą.
Tai knyga tiems, kurie nori suprasti ne tik kaip mokyti, bet ir kodėl mokymas yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo procesų. Tai kelionė į ugdymo filosofijos širdį – gilią, argumentuotą, bet kartu prieinamą ir šiandien.
1927 m. lietuviškas leidimas yra ankstyvas, vertingas ir ieškomas tiek kolekcionierių, tiek pedagogikos istorijos tyrinėtojų. Knyga išsiskiria aiškiu vertimu, išsamiu įvadu ir specialiai parengtu žody...
Skaityti daugiau...
