Bajorų gūžta. Rudinas
Autorius: I. Turgenevas
ISBN kodas:
1972
Išleidimo metai:
1972
Puslapių skaičius:
326
Kalba:
Lietuvių
Viršelis: Kietas
Ivanas Sergejevičius Turgenevas (rus. Ива́н Серге́евич Турге́нев, 1818 m. lapkričio 9 d. – 1883 m. rugsėjo 3 d.) – rusų romanistas ir dramaturgas. Vienas geriausių realizmo atstovų ir rusų literatūros klasikas. Jo romanas „Tėvai ir vaikai“ laikomas vienu geriausių devyniolikto amžiaus darbų.
1850 – 1854 m. I. Turgenevas parašė pjeses („Viengungis", „Mėnuo kaime", „Provincietė" ir kt.), apysakas („Mumu", „Užvažiuojamas kiemas"). Kūriniuose atsispindi pagrindiniai baudžiavinės Rusijos kaimo bruožai. Rašytojas kartu ėmėsi ir Rusijos inteligentijos temos, kuri nuodugniai gvildenama apysakose „Nereikalingo žmogaus dienoraštyje", „Jakovas Pasinkovas", „Susirašinėjimas". Tai laikotarpis, kai Turgenevas brendo kaip romanistas.
1855 –1862 m. I. Turgenevas parašo romanus „Rudinas", „Dvarininkų lizdas", „Išvakarės", „Tėvai ir vaikai". Tuo metu politinė situacija Rusijoje greitai keitėsi: buvo ruošiamasi panaikinti baudžiavą, vykdyti šalyje kitas su tuo susijusias reformas. I. S. Turgenevas aktyviai įsijungė į šį procesą, nelegaliai bendradarbiavo Gerceno leidžiamame žurnale „Kolokol" („Колокол"), subūrė aplink save pažangiuosius Rusijos rašytojus ir publicistus, pasiryžusius sudaryti vieningą anti-baudžiavinį frontą. Tačiau netrukus I. S. Turgenevas pasitraukė iš „Sovremeniko" redakcijos, nesutikęs su Dobroliubovo interpretacija dėl jo knygos veikėjo Insarovo (romanas „Išvakarės"). O po kiek laiko susipyko ir su Gercenu, nes pastarasis reikalavo Rusijoje revoliucinės pertvarkos, o I. S. Turgenevo nuomone Rusijoje reformas reikėjo daryti „iš viršaus", be jokių revoliucijų.
1850 – 1854 m. I. Turgenevas parašė pjeses („Viengungis", „Mėnuo kaime", „Provincietė" ir kt.), apysakas („Mumu", „Užvažiuojamas kiemas"). Kūriniuose atsispindi pagrindiniai baudžiavinės Rusijos kaimo bruožai. Rašytojas kartu ėmėsi ir Rusijos inteligentijos temos, kuri nuodugniai gvildenama apysakose „Nereikalingo žmogaus dienoraštyje", „Jakovas Pasinkovas", „Susirašinėjimas". Tai laikotarpis, kai Turgenevas brendo kaip romanistas.
1855 –1862 m. I. Turgenevas parašo romanus „Rudinas", „Dvarininkų lizdas", „Išvakarės", „Tėvai ir vaikai". Tuo metu politinė situacija Rusijoje greitai keitėsi: buvo ruošiamasi panaikinti baudžiavą, vykdyti šalyje kitas su tuo susijusias reformas. I. S. Turgenevas aktyviai įsijungė į šį procesą, nelegaliai bendradarbiavo Gerceno leidžiamame žurnale „Kolokol" („Колокол"), subūrė aplink save pažangiuosius Rusijos rašytojus ir publicistus, pasiryžusius sudaryti vieningą anti-baudžiavinį frontą. Tačiau netrukus I. S. Turgenevas pasitraukė iš „Sovremeniko" redakcijos, nesutikęs su Dobroliubovo interpretacija dėl jo knygos veikėjo Insarovo (romanas „Išvakarės"). O po kiek laiko susipyko ir su Gercenu, nes pastarasis reikalavo Rusijoje revoliucinės pertvarkos, o I. S. Turgenevo nuomone Rusijoje reformas reikėjo daryti „iš viršaus", be jokių revoliucijų.
